Taikus baimės dangus (Protestai, karas, migracija, 2022 m.)

Eilėraščiai

Frydrych Samotny
Vertė Artūras Valionis

 

***
Mirties veidas yra
Moters veidas
Moteris gyvybę suteikia
Moteris ją ir atima
Vyras čia
Tik tarnas
Bet jis stengias
Pralenkti save
Kiekybe
Kokybe
Viskas veltui
Viskas ne jo rankose
Tokia energija
Ne jo jėgoms
Ne jo suopračiui
Būtent todėl ir bando
Žiaurumu grubumu
Įrodyt kažką
Vertę kažkokią
Ne savo reikaluose
Veltui

***
Girdėjai – karas?
Žodis iš knygučių
Trumpas ir drumzlinas
Tarsi pertrūkis
Lyg vinis
Į gyvą kūną
Štai taip
Be jokio tikslo
Aukštų motyvų
Į gyvą kūną
Įsiveržia siaubas
Naikindamas pasaulį
Įsiveržia mirtis
Nukertanti srovę
Uždusina
Pusiausvyrą tvarką
Egzistencija virsta
Sprukančiųjų išgąsčiu
Priedangos ir slėptuvės
Palėpės kvapas sprogimai
Pragaras ir požemių
Šuniškas šaltis
Dvokiantis purvas
Ir vergovė
Vėlei čia
Visi šie ypatumai
Monstrų ir išgamų
Džiaugsmui
04/22

Blogis

Svetimi žmonės gyvena mūsų namuose
Svetimi žmonės žaidžia su vaikais
Stetimi žmonės vaikštinėja po miestą
Svetimi žmonės perka ledus
Svetimi žmonės sėdi teatruose
Svetimi žmonės ant įvairiausių scenų
Svetimi žmonės prie mikrofonų
Svetimiems žmonėms transliuojamos svetimos prasmės

Mes patys svetimšaliai
Svetimoj aplinkoj svetimoje visuomenėje
Gyvenam svetimuose butuose
Vaikštinėjam svetimomis gatvėmis
Vaikomės svetimus šunis ir kates
Ragaujam svetimus ledus
Lankom svetimus teatrus
Lipam į svetimas scenas prie svetimų mikrofonų
Per kuriuos nebūsime išgirsti
Nes velniams kam nors reikalingos tos svetimos traumos

Kada nors grįšime į savus namus
Kažkur mūsų laukia mūsų vaikai
Mūsų gatvės sustingo be mūsų
Ledų visur nors vežimu vežk
Mikrofonai ir scenos savo vietose
Ir žmonės su kuriais
Vėl tapsim savi vieni kitiems
Tačiau ne su visais

O taip pat visiškai arti
Sugriauti kažkieno namai ir butai
Nužudyti tėvai žmonos vaikai
Sunaikinti miestai parkai gatvės
Bekojis gi neišeisi pasivaikščioti
Ten ne iki ledų ar mikrofonų
Absoliučiai kitos traumos problemos

Taip ateina įžūlus klastingas laukinis primityvus niekšiškas gobšus
svetimas
BLOGIS

***
Išeik! – šaukėme
Bet pasišalinome patys
Gyvenam dabar kur pasitaiko
Bet ne blogiau tiesą sakant
Švieži įspūdžiai
Trūksta savųjų namų
Daiktų, ateities
Teprasmenga, buvę nebuvę – sako A
Ateities niekur nėra – sako B
C D ir E taip pat turi ką pasakyti
Mes tik stebėtojai mes ne kovotojai
Kramsnojam reikšmes
Kaupiam riebalus
Rafinuoti nelaimėliai
Kvaileliai, tikime
Savo sapalionėmis
Kad kažkada vėliau ir suvisam
Kas reiškia niekad
Kas reiškia – pofik
Niekas niekam
Niekuo nenusikaltęs
Atskirtumo receptas
Krištolinė
Laisvės vienatvė

***
Gyvenimas
Nepavykęs pokštas
Pavargusių amžinai prapuolusių tėvų
Tėvų tų kas juos turėjo apskritai
Laiko užmušinėjimas
Sveikatos deguonies erdvės švaistymas
Dėl kažkokios išplaukusios sėkmės
Tarp tokių pat nevykėlių
Nėra kada gyvent – visi nuolatinėje medžioklėje
Valgis sėkmė klestėjimas
Nuosava kaimenė dalina pyragą
Padėkos ausys
Ir uodegos
Žemiškiems tėvams ir dievams
Maskams ir Cukerbergams
Už spalvotų galimybių pasaulį
Mentams prezidentui kitiems nelabiesiems
Už taikų baimės dangų
Už purvinus šalčio laiptus
Už amžinus kasdienybės ir pilkumos koridorius
Seneliams pavyko
Kovės vieningai
Nes nebuvo gyvenimo
Dabar mūsų eilė
Norim gyventi ketinam gyventi
Svarbu pradėti laiku tik taip
Sėkmę pavogtą nustumtą šalin
Galėsim pasiekt
Bet mes
Vis dar ruošiamės